Žorskar hér, žorskhausar žar

Žeir sem ekki lęra af reynslunni verša seint taldir spakvirtir menn hérlendis.  Žvķ er mér allt annaš en ljśft, aš horfa į sama hópinn, segja sama hlutinn ę onķ ę, -nįnast įrvisst.

Kęksbundiš viršist vera hjį sumum, aš hnķflast ķ  Ķbśšalįnasjóš, kenna honum um allar vammir og skammir ķ fjįrmįlaheiminum.  Sį sjóšur mišar viš miklu miklu lęgri vešbandahįmark en bankarnir, (brunabótamat hjį žeim en ,,markašsverš" hjį bönkum)  svo ętlast žessir menn, aš einhverjir taki mark į bullinu ķ žeim.

 

Kvótakóngar lżsa yfir sorg yfir tillögum Fiskifręšinga en vitandi, aš eins dauši er annars brauš og minni śtgeršir žola sķst samdrįtt, meina žeir aušvitaš afar lķtiš meš žessu sorgarvęli og alvarlegu augun, fara žeim ekki, žar sem glittir į glottandi fésin bakviš grķmurnar, sem upp eru settar ķ fjölmišlunum.

 

Viš sem höfum haft uppi efasemdir um, aš Kvóti nęši aš verja lķfrķki sjįvar nęgjanlega til žess, aš višgangur fiskistofna ķ hafinu vęri nęgjanlegur, viršumst hafa haft nokkuš til okkar mįls.  Kvótakerfi mišast viš afla uppveginn śr sjó.  Mannlegu eindirnar eru ętķš til stašar og žar sem enginn sér til, er svo afskaplega erfitt, aš lįta ekki undan freistingum.  Svo er, aš ef bęši vigtun og śtflutningur, aš ég tali nś ekki um, kaup į erlendri grundu lķka eru į sömu hendi, eykst stórum freistingin.  Ekki svo aš skilja, aš allir séu aš svķkja undan en svo viršist, aš nęgjanlega sé samt gert af žvķ og žrįlįtar sögur eru um einmitt žaš.

Reglubundiš koma alvarlegir menn į skjįi landsmanna og berja sér į brjóst og spyrja sömu spurningarinnar.  ,,Trśa menn žvķ, aš VIŠ séum aš stela frį okkur sjįlfum"?  ,,Viš vöndum okkur, žar sem VIŠ eigum fiskinn ķ sjónum og okkar hagur er, aš višgangur hans sé góšur og mikill".  Allt satt og rétt en žaš eru alltaf ,,Hinir" sem eru aš stela eša svķkja.

Viš stóšum ķ strķši til žess, aš koma ,,Ryksuguskipunum" śt śr landhelginni, fęršum fórnir til aš svo mętti verša.  En nś žegar viš höfum alger yfirrįš yfir okkar mišum og stęrstum hluta landgrunnsins, dettur engum ķ hug, aš vķsa OKKAR ryksugum śt fyrir grunnlķnur.  Žarna ber aš benda į, aš veišarfęri śtlendu Ryksuguskipana, eru sem vasaklśtar ķ samanburši viš žau sem okkar stóru skip draga um allan sjó.  Brotkraftur žeirra er margfaldur į viš žau veišarfęri sem notuš voru og togkraftur okkar stóru togara er margfaldur į viš śtlendu skipana, sem hér stundušu hinar skelfilega hęttulegu veišar viš okkar strendur.

Sv ętlast menn til, aš almenningur trśi einhverju sem žetta liš er aš segja.

 

Mér dettur ekki ķ hug, aš trśa einu einasta orši.

 

Svo til aš enda žessi rigningarskrif.

Ef bankarnir gręša svona ofsa mikiš.  Hverjir GREIŠA FYRIR GRÓŠANN?  Ekki veršur hann bara til sķsona?

 

Mišbęjarķhaldiš

Žjóšlegur aš vanda


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband